Skaičiuojantis Dievas

Начало книги

Žinau, žinau, mintis, kad nežemiška būtybė būtų galėjusi atvykti į Torontą, yra beprotiška. Žinoma, miestas yra populiarus tarp turistų, tačiau labiau tikėtina, kad būtybė iš kito pasaulio pasirinktų Jungtines Tautas, na, galbūt Vašingtoną. Argi Roberto Vaiso filme „Diena, kai Žemė sustojo” Klaatu nenuvyko į Vašingtoną?

Žinoma, būtų beprotybė tikėtis, kad tas pats režisierius, kuris sukūrė „Vestsaido istoriją”, galėtų pastatyti gerą mokslinės fantastikos filmą. Tiesą sakant, dabar, kai apie tai pagalvojau, prisiminiau, jog Vaisas režisavo tris mokslinės fantastikos filmus, vieną blankesnį už kitą.

Tačiau nukrypau nuo temos. Pastaruoju metu man taip dažnai atsitinka, atleiskite. Ne, aš nevirstu sukriošusiu seniu; ačiū Dievui, man dar tik penkiasdešimt ketveri. Tačiau dėl skausmo kartais būna sunku susikaupti.

Kalbėjau apie ateivį.

Ir kodėl jis atvyko į Torontą.

Viskas vyko maždaug šitaip…

Ateivio kosminis keltas nusileido priešais pastatą, kuriame anksčiau buvo Maklaflino planetariumas, tai yra šalia karališkojo Ontarijo muziejaus, kuriame aš dirbu. Sakau: „buvo planetariumas”, nes Ontarijo šykštusis ministras pirmininkas Maikas Harisas nutraukė planetariumo finansavimą. Jis nusprendė, kad Kanados vaikai neprivalo nusimanyti apie Visatą — tas Haris tikrai pažangiai mąsto. Kai jis uždarė planetariumą, pastatas buvo išnuomotas komercinei „Žvaigždžių kelių” parodai su klasikinio tilto modeliu, buvusiu žvaigždžių teatro viduje. Nors man ir labai patinka „Žvaigždžių keliai”, Kanadoje teikiami prioritetai švietimui tik liūdina. Vėliau patalpas nuomojo įvairūs privataus sektoriaus koncernai, tačiau pastaruoju metu pastatas buvo tuščias.

Читать дальше →