Mumija, arba Ramzis Prakeiktasis

Начало книги

Akimirką jį apakino fotokamerų blyksniai. Kaip gaila, kad negalima išvaikyti reporterių.

Mėnesių mėnesiais jie trinasi aplinkui — nuo to laiko, kai tarp šių niūrių kalvų, esančių į pietus nuo Kairo, buvo aptikti pirmieji archeologiniai radiniai. Tarsi šie žurnaliūgos suprastų, kas čia vyksta, ar ką nors išmanytų. Tarsi žinotų, jog po daugelio metų triūso Lourensas Stratfordas pagaliau priartėjo prie pagrindinio viso savo gyvenimo atradimo.

Ir štai jie čia — su savo aparatais, įkyriais blyksniais. Vos neišvertė mokslininko iš kojų, kai šis kalno masyve iškaltu takeliu skynėsi kelią prie pusiau atkastų marmurinių durų, ant kurių matėsi kažkokie rašmenys.

Lourensui pasirodė, jog tamsa staiga sutirštėjo. Jis matė raides, bet negalėjo jų įžiūrėti.

— Samirai! — šūktelėjo jis. — Pašviesk!

— Gerai, Lourensai.

Iškart už jo nugaros sužibo žibintas, ir geltonas spindulys apšvietė akmens luitą. Taip ir yra — hieroglifai. Giliai įrėžti itališkame marmure, paauksuoti. Tokios grožybės jam niekada anksčiau neteko matyti.

Читать дальше →