Sekmadieniai pas Tifanį

Начало книги

Kai mano sūnui Džekui buvo ketveri, o aš turėjau trumpam išvykti į Los Andželą, paklausiau, ar jis manęs pasiilgs.

Nelabai, - pasakė man Džekas.

Nepasiilgsi? - nustebau.

Džekas papurtė galvą ir tarė:

-Jei myli, visada esi kartu.

Manau, tai ir yra šios istorijos esmė. Ji sukasi apie įsitikinimą, kad nieko nėra gyvenime svarbiau, kaip mylėti ir būti mylimam. Taip bent jau rodo mano patirtis. 

Taigi su didele meile skiriu šią knygą tau, mano išmintingasis sūnau. Ir tavo mamai Sjuzei, kuri yra ir mano žmona, ir geriausia draugė.

Galiausiai dėkoju Richardui DiLallo, nepaprastai daug padėjusiam svarbią akimirką, plėtojant galutinį istorijos variantą.

j. p.

PROLOGAS 

Džeinės Maiklas

Maiklas dūmė kiek įkabindamas, bėgo pilnomis žmonių gatvėmis į Niujorko ligoninę - ten merdėjo Džeinė - ir staiga jam iškilo vaizdas iš praeities, užplūdo tokie svaiginantys prisiminimai, kad vos neišvertė iš kojų. Prisiminė, kaip jis sėdi su Džei- ne St. Regis viešbučio Astor Court restorane, dviese, pernelyg neįtikėtinomis aplinkybėmis, kad galėtum įsivaizduoti. 

Читать дальше →