Tėvas Braunas

Начало книги

Tarp sidabrinės ryto dangaus juostos ir žalios žėrinčios jūros juostos garlaivis įplaukė į Harvičą ir it muses išleido minią žmonių. Vyras, kurį tarp jų paseksime, jokiu būdu nebuvo krintąs j akį ir nenorėjo toks būti. Jis buvo visai nepastebimas, tik šventiniai drabužiai šiek tiek neatitiko oficialaus jo veido rimtumo. Jis dėvėjo lengvą pilką švarką, baltą liemenę, sidabro spalvos šiaudinę skrybėlę su mėlynai pilku kaspinu. Jo liesas veidas — priešingai —buvo tamsus, su trumpa juoda barzdele, kuri atrodė ispaniška ir prašėsi Elizabetos laikų žabo. Jis su dykinėtojo rimtumu rūkė cigaretę. Niekas jo išvaizdoje nebylojo, kad pilkajame švarke paslėptas užtaisytas pistoletas, baltojoje liemenėje — policininko pažymėjimas, o po šiaudine skrybėle— viena^ iš protingiausių Europos galvų. Mat tai buvo pats Valantenas, Paryžiaus policijos viršininkas ir didžiausias pasaulio detektyvas. Ir jis atvyko iš Briuselio į Londoną suimti di-didžiausio amžiaus nusikaltėlio.

Читать дальше →